Statistika

Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, 2011 m. pradžioje beveik visos (99,6 proc.) sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos, kuriose dirbo sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, kasdienėje veikloje naudojo kompiuterius ir internetą. Per dvejus metus pastebimai išaugo įstaigų, turinčių interneto svetaines ar tinklalapius, dalis. Interneto svetaines turėjo daugiau kaip pusė (56,8 proc.) sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų (2009 m. – 38,3 proc.). Interneto svetainėje informaciją apie teikiamas paslaugas, priėmimo valandas, įkainius teikė 51,6 procento (2009 m. – 33,2 proc.), galimybę užsiregistruoti į priėmimą teikė 12,5 procento (2009 m. – 8 proc.), galimybę pacientams peržiūrėti elektroninius dokumentus ar įrašus, susijusius su jų sveikata, – 5,5 procento įstaigų. 22,9 procento įstaigų teikė konsultacijas internetu (atsakinėjo į svetainėje pateiktus klausimus) (2009 m. – 8,7 proc.).
Kompiuteriai sveikatos priežiūros įstaigose buvo naudojami medicininių tyrimų duomenims apdoroti ir saugoti (naudojo 49,9 proc. visų sveikatos priežiūros įstaigų), tipiniams medicininiams dokumentams parengti (31,6 proc.), pacientų atvykimui registruoti (48,4 proc.). Daugiau kaip pusė sveikatos priežiūros įstaigų (58,8 proc.) turėjo elektronines pacientų duomenų bazes, kuriose buvo kaupiami pacientų demografiniai duomenys (54,6 proc.), informacija apie pacientų sveikatos būklę (40,5 proc.) ir suteiktas paslaugas (57,0 proc.). 94,8 procento įstaigų naudojo elektroninį parašą dokumentų autentiškumui užtikrinti.
Kompiuterių skaičius sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose per dvejus metus pakito nežymiai. 2011 m. pradžioje 100 darbuotojų teko 21,1 kompiuterio (19,8 kompiuterio, turinčio interneto prieigą), kompiuterius darbe bent kartą per savaitę naudojo 38,4 procento, internetą – 35,6 procento sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų darbuotojų (2009 m. – atitinkamai 31,4 proc. ir 29 proc.). 63,3 procento įstaigų turėjo vietinius kompiuterių tinklus (2009 m. – 51,9 proc.). Daugiausia kompiuteriai buvo naudojami įstaigų veiklai administruoti (administraciniams duomenims tvarkyti (85,3 proc. visų įstaigų), visuomenės sveikatos stebėsenos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos statistinėms ataskaitoms rengti (64,9 proc.), veiklos palaikymo funkcijoms valdyti (34,8 proc.). Dokumentų valdymo (rengimo, registravimo, saugojimo) sistemas naudojo 35,3 procento, veiklos (finansų, žmogiškųjų išteklių) valdymo sistemas (ERP) – 12,7 procento įstaigų.
Beveik visos įstaigos, turinčios interneto prieigą, naudojosi elektroninės bankininkystės paslaugomis (97,2 proc. visų įstaigų), 63,4 procento – internetu užsakė prekes ar paslaugas, 51,2 procento naudojo internetą švietimui ir mokymuisi. 58,3 procento įstaigų naudojo internetą bendraudamos su Valstybine ligonių kasa, 72,9 procento – keisdamosi duomenimis su kitomis įstaigomis.
98 procentai sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigų internetą naudojo bendraudamos su viešojo administravimo institucijomis. Informacijos valstybės institucijų svetainėse ieškojo 82,3 procento įstaigų, 98 procentai siuntėsi įvairias formas, 91,4 procento – grąžino jas užpildytas, 56,8 procento teikė siūlymus viešųjų pirkimų elektroninėje paraiškų sistemoje. 92,5 procento įstaigų nurodė, jog bent dalį administracinių procedūrų atliko elektroniniu būdu be papildomų popierinių procedūrų.
Elektroninės saugos priemones naudojo 95,9 procento įstaigų, tačiau per 2010 m. 15,6 procento įstaigų buvo susidūrusios su elektroninio saugumo problemomis (per 2008 m. – 38,3 proc.).

Šaltinis: Statistikos departamentas
http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=9379